Vokietija

Vokietijos Federacinė Respublika – valstybė Vakarų Europoje susidedanti iš 16 federacinių vienetų - žemių. Ji ribojasi šiaurėje su Šiaurės jūra, Danija bei Baltijos jūra, rytuose su Lenkija ir Čekija, pietuose su Austrija bei Šveicarija, o vakaruose su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija bei Nyderlandais. Vokietija yra viena iš didžiųjų Europos Sąjungos narių (šalia Prancūzijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos), sąjungoje turinčių daugiausia teisių. Taip pat Vokietija yra JTO, OECD, NATO, OSZE bei G8 narė. Vokietijos BVP dydis yra trečias pasaulyje, todėl Vokietija laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Vokietija yra viena iš Europos Sąjungos įkūrėjų.

Politinė sistema

Valstybės vadovas – federacinės respublikos prezidentas (Bundespräsident), renkamas bendrai bundestago ir bundesrato penkeriems metams. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi jis skiria ambasadorius ir konsulus. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas, renkamas tiesiogiai, bei žemes atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas ketveriems metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, susiskirstę į keturias frakcijas:

• SPD,
• CDU/CSU,
• Bündnis 90/Žalieji,
• FDP.

1994 – 2002 m. parlamente buvo ir PDS frakcija. Vyriausybei vadovauja kancleris (Bundeskanzler), kurį renka parlamentas.

Centrinė Europa. Šalys, turinčios bendras sienas su Vokietija – Danija, Lenkija, Čekija, Austrija, Švedija, Liuksemburgas, Prancūzija, Belgija, Nyderlandai. Jūros iš šiaurės vakarų – Šiaurės jūra, iš šiaurės rytų – Baltijos jūra. Vokietijos plotas 356 945 km². Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylt sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Allgauer Alpen) – 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkant) iki rytinio taško (Lausitzer Neise) – 640 km. Sausumos sienos ilgis 3758 km. Ilgiausios upės Reinas (865 km), Elbė (700 km), Dunojus (647 km), Mainas (524 km), Vėzeris (440 km). Didžiausi ežerai Bodeno (538,5 kv.m), Müritco (110,3 kv.m), Chymzė (82 kv.m). Salos: R. Fryzų salos, Helgolando salos (Šiauries jūra), Fėmano sala (Baltijos jūra), Riugeno sala, Usedomo sala. Kraštovaizdis Vokietijos šiaurėje – žemuma, centre – kalnagūbris, pietvakariuose – Reino aukštupis, pietinėje dalyje – Bavarijos Alpės. Aukščiausias kalnas Wettersteingebirge (2962 m). Žemės panaudojimas: žemės ūkis – 54,7 %; miškai – 29,2 %; pastatų užimami plotai – 5,8 %; transportas – 4,6 %; vandens telkiniai – 2,2 %; pramonė – 0,7 %; laisvalaikis, pramogos – 0,6 %. Naudingosios iškasenos akmens anglis, rudoji anglis, akmens druska, geležies rūda, varis, gamtinės dujos, nikelis, nafta.

Demografija

Gyventojų struktūra pagal amžių (2000 m.):

• 0-14 metų: 16 proc. (vyrų 6 679 930; moterų 6 333 110),
• 15-64 metų: 68 proc. (vyrų 28 638 814; moterų 27 693 630),
• virš 65 metų: 16 proc. (vyrų 5 133 121; moterų 8 318 803).

Tautinė sudėtis: vokiečiai 91,5 proc., turkai 2,4 proc., kiti 6,1 proc. (daugiausia – serbai, kroatai, italai, lenkai, rusai, graikai ir ispanai). Šiaurėje, Šlezvigo-Holšteino žemėje, gyvena fryzų ir danų tautinės mažumos, Saksonijoje ir Brandenburge – sorbų tautinė mažuma. Pasiskirstymas pagal religiją: liuteronai 38 proc., katalikai 34 proc., musulmonai 1,7 proc., netikintys ir kitų tikybų 26,3 proc.

Pilną informaciją Jūs galite rasti Vikipedijoje

 atgal