Estija

Estijos Respublika (est. Eesti Vabariik) yra valstybė Europos šiaurėje. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus šiaurėje (Suomių įlanka) ir vakaruose (pietvakariuose – Rygos įlanka).

Istorija

Estija jau XIII a. pradžioje vadinta estų genties apgyventa teritorija, kurią sudarė 8 žemės. Per pirmuosius kryžiaus žygius į baltų ir finų žemes (XIII a. pradža) Estija buvo padalyta. Pietų Estija pateko į Livonijos konfederacijos sudėtį, o šiaurės Estija nuo 1219 iki 1346 m. priklausė Danijai, kuri po estų Jurginių sukilimo (1343-1345) pardavė šiaurės Estiją Teutonų ordinui. Po metų valdyti šiaurės Estiją pavesta Livonijos ordinui. Livonijos konfederacijoje nebevartotas ir Estijos vardas. Jis atgaivintas 1583 m., kai šiaurinė Estija atiteko Švedijai ir įėjo į jos sudėtį kaip atskirai valdoma Estijos kunigaikštystė (vėliau provincija). Pietų Estija 1561 m. atiteko LDK (nuo 1569 m. – Abiejų Tautų Respublikai). Po Abiejų Tautų Respublikos-Švedijos karo (1600-1629) pietų Estija atiteko Švedijai, tačiau nebuvo sujungta su Estijos provincija, o kartu su šiaurinėmis latvių žemėmis (Vidžeme ir Rygos miestu) įėjo į Livonijos provincijos sudėtį. Nuo 1645 m., kai Švedija atėmė iš Danijos Saremos salą, iki Šiaurės karo pabaigos (1721) visa estų apgyventa teritorija priklausė Švedijai (paskutiniai švediškai kalbantys gyventojai buvo repatrijuoti į Švediją per vokiečių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu).
1721 m., po Šiaurės karo visos švedų valdytos estų ir latvių žemės pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Buvusi švedų Estijos provincija tapo Estliandijos gubernija, o Livonijos provincija – Lifliandijos gubernija.

Estija nepriklausomybę paskelbė 1918 m. vasario 24 d., nors netrukdomai kurti nepriklausomą respubliką kliudė vokiečių okupacija, trukusi nuo 1918 m. vasario iki lapkričio mėn. Po Vokietijos kapituliacijos Pirmajame pasauliniame kare 1918 m. lapkričio 11 d., savo veiklą atnaujino Estijos Laikinoji Vyriausybė, vadovaujama Konstantino Petso.

Estija yra konstitucinė demokratija su vienerių rūmų parlamento renkamu prezidentu. Prezidentą 5 metų kadencijai renka parlamentas 2/3 balsų dauguma. Jei parlamente prezidento išrinkti nepavyksta, jis renkamas antrame ture, kuriame dalyvauja parlamento nariai ir 273 savivaldybių atstovai. Pagrindinė prezidento funkcija – ministro pirmininko skyrimas, kurį tvirtina parlamentas.

Įstatymų vykdomąją valdžią sudaro ministras pirmininkas ir 14 ministrų.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų parlamentui, vadinamu Riigikogu arba Valstybės Susirinkimu. Jame yra 101 narys. Parlamento nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai. Šiuo metu parlamente atstovaujamos 6 politinės partijos 2003 m. kovo 2 d. rinkimuose surinkusios daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų.

Aukščiausiasis teismas yra Riigikohus, kuriame yra 17 teisėjų su parlamento iki gyvos galvos skiriamu pirmininku. Jo kandidatūrą teikia prezidentas.

Europos parlamente Estiją atstovauja 6 nariai: 3 socialdemokratai, po vieną Centro, Reformų ir Tėvynės Sąjungos partijų atstovą. Per paskutinius rinkimus į Europos parlamentą juose dalyvavo 26,89 proc. rinkėjų.

Pilną informaciją Jūs galite rasti Vikipedijoje

 atgal