Čekija
Array
(
[25] => Čekija
)
| Miestas | Išvykimo data | Trukmė | Organizatorius | Kaina nuo |
| Naujametinės kelionės | ||||
| Nauji Metai: Praha - Karlovy Varai | 2009-12-29 | 5 | Topturas | 647 Lt. |
| Kalėdos: Praha - Karlovy Varai | 2009-12-26 | 5 | Topturas | 587 Lt. |
| Kelionės autobusu | ||||
| Praha - Karlovy Varai | 2010-09-11 | 5 | Topturas | 547 Lt. |
| Praha - Karlovy Varai - Melnikas - Karlšteinas | 2010-09-08 | 5 | Guliverio Kelionės | 549 Lt. |
| Čekijos kalnai, pilys ir miestai | 2010-09-15 | 5 | Guliverio Kelionės | 599 Lt. |
Čekijos Respublika – valstybė Vidurio Europoje. Respublika ribojasi su Lenkija šiaurėje, Vokietija – šiaurės vakaruose ir vakaruose, Austrija pietuose bei Slovakija – rytuose. | ||
Valstybinė kalba | Sostinė | Didžiausias miestas | Valstybės vadovai |
Čekų | Praha | Praha | Vaclav Klaus Prezidentas |
Plotas | Gyventojų | BVP | Valiuta |
78 866 km² | 10 235 455 | 221,40 mlrd. $ | Čekijos krona |
Nepriklausomybė | Valstybinis himnas | Interneto kodas | Šalies tel. kodas |
Atkurta - 1918 spalio 28d. | Čekijos himnas | .cz | +420 |
![]() | ![]() | ![]() |
Politinė sistema | ||
Valstybė pagal 1992 metų konstituciją – respublika, valstybės vadovas – prezidentas, jis taip pat ir ginkluotųjų pajėgų vadas. Prezidentą renka parlamentas penkerių metų kadencijai. Įstatymų leidžiamoji valdžia – Parlamentas, sudarytas iš aukštųjų rūmų – Senato ir žemųjų – Deputatų rūmų (Poslanecka Snemovna). Į abejus rūmus nariai renkami tiesioginiuose rinkimuose – 81 senatorius 6 metų kadencijai (trečdalis sudėties atnaujinama kas dvejus metus), 200 žemesniųjų rūmų narių – 4 metų kadencijai. Vykdomoji valdžia – Ministrų Taryba, atskaitinga Deputatų Rūmams. Savivalda – municipalinės tarybos, renkamos ketveriems metams tiesioginiuose rinkimuose proporcinio atstovavimo sistema. Svarbiausios politinės partijos:
| ||
Geografija | ||
Klimatas vidutinis su šiltomis vasaromis ir šaltomis žiemomis, susiformavęs žemyninio ir Atlanto jūrinio klimato sąveikoje. Ežerų mažai. Upės iš Čekijos teka į tris skirtingas jūras: Šiaurės jūrą, Baltijos jūrą ir Juodąją jūrą. Pagrindinės upės (skliaustuose – ilgis Čekijoje):
Aukščiausias taškas- Snežka (1602 m) | ||
Demografija | ||
Čekijos gyventojų skaičius po truputį mažėja -0,08 proc. 2003 m. apskaičiavimais). Čekijoje yra vienas mažiausių pasaulyje gimstamumo rodiklis. Po 1946 m., kai iš Čekijos buvo išvaryta gausi vokiečių mažuma pagal gyventojų tautybę Čekija yra gana homogeniška. 2001 metų duomenimis, 90,1 proc. gyventojų – čekai, 1,8 proc. slovakai, yra vokiečių (0,4%), romų (0,1%), vengrų, ukrainiečių ir lenkų (0,5%) mažumos. 3,6% gyventojų laiko save moravais, 0,1% – sileziečiais. Pagal tikėjimą dauguma (59%) yra netikintys, 27% – Romos katalikai, 1,2% – protestantai. Tankiasiai gyvenama šiaurės rytinėje ir vakarinėje dalyse (daugiau 800 žm/km²), rečiausiai – pietinėje dalyje (mažiau 40 žm/km²). Miestuose gyvena apie 74% visų gyventojų. | ||
Pilną informaciją Jūs gaite rasti Vikipedijoje
| ||



