net 50 % kruizui jachta po kuršių marias į nidą, Juodkrantę visą rugsėjo mėn.

Malaizija

Array
(
    [53] => Malaizija
)

Filtruoti keliones pagal:
Išvykimo datą: nuo iki
nuo iki dienų
nuo iki Lt

Malaizija – valstybė pietryčių Azijoje. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malaizijos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Bornėjo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Malaiziją valdo sultonas - Mizan Zainal Abidin.

Malaizijos vėliavaMalaizijos herbas
   

Valstybinė kalba

Sostinė

Didžiausias miestas

Valstybės vadovai

malajų

Kvala Lumpūras

Kvala Lumpūras

Mizan Zainal Abidin sultonas

Plotas

Gyventojų

BVP

Valiuta

Iš viso - 329 750 km²
% vandens - 0,3 %

2006 liepa - 24 385 858 Tankis - 73,95 žm./km²

Iš viso -  308,80 mlrd. $
BVP gyv. - 12 700 $

Malaizijos ringitas

Nepriklausomybė

Valstybinis himnas

Interneto kodas

Šalies tel. kodas

Nepriklausomybė nuo Jungtinės Karalystės paskelbta 1957 rugpjūčio 31

Malaizijos himnas

.my

+60


   

Istorija

  

Iki XIX a. Malaizijos istorija buvo neatsiejamai susijusi su Malajų salyno istorija: čia kūrėsi ir klestėjo daug skirtingų valstybių. I tūkstantmetyje čia plito hinduistinė kultūra, atnešta indų pirklių ir misionierių. Jie naudojosi Malakos pusiasaliu kaip tarpine zona prekyboje su Kinija, todėl čia susiformavo Transmalakinės prekybos miestai-valstybės, tokie kaip Kedah, Langkasuka ir kt.

Malakos pusiasalis regioniškai labai artimai susijęs su Rytine Sumatra, kur gyvena ta pati malajų tauta. Apie VII a iš Sumatros Palembango miesto kilusi Šrividžaja dinastija ir politiškai suvienijo malajų gyvenamas sritis. Vėliau, XIV a. jos buvo suvienytos Madžapadhito imperijos, kilusios Javos saloje.

Geografija

  

Malaizija - valstybė pietryčių Azijoje. Tai pietryčių Azijos valstybė, susidedanti iš Vakarų Malaizijos (Malakos pusiasalio pietuose) ir Rytų Malaizijos (Kalimantano salos šiaurėje). Malaizija apima vakarinę Malajos pusiasalio dalį taip pat Borneo salos šiaurinę dalį, kuri dalinama į dvi valstijas – Sabah ir Saravaką. Dalis Malaizijos yra žemyninėje Azijos dalyje, Malakos pusiasalyje, kur ribojasi su Tailandu šiaurėje ir Singapūru pietuose. Rytinė Malaizija yra šiaurinėje Bornėjo salos dalyje, šioje saloje ribojasi su Indonezija ir Brunėjumi. Šalies krantus šiaurėje skalauja Pietų Kinijos jūra, šiaurės rytuose - Sulaus jūra, rytuose Sulavesio jūra. Aukščiausias taškas – Kinabalu (4101 m) Borneo saloje. Malaizijos plotas - ~333 tūkst. km. Iš jų tik 0,3% sudaro vanduo. Visus metus laikosi karšti orai. Vidutinė metinė oro temperatūra svyruoja nuo 25 C iki 28 C. Pakrantės rajonuose diena būna 30-36 C. Kamerono kalnai - Malaizijos pusiasalio centre – tai daugybė 1500 – 1800 m kalvų.

Demografija

  
  

Malaizijoje gyvena apie 24 mln. žmonių iš kurių 2 mln. Gyvena šalies sostinėje Kvala Lumpūre. Gyventojai, pasklidę po ~73 žm./km².

   

Pilną informaciją Jūs galite rasti Vikipedijoje

 atgal