Naujoji Zelandija
Array
(
[47] => Naujoji Zelandija
)
Naujoji Zelandija (maor. Aotearoa, angl. New Zealand) salų valstybė Ramiajame vandenyne. Naujoji Zelandija yra apie 2000 km į pietryčius nuo Australijos. |  |  |
Valstybinė kalba | Sostinė | Didžiausias miestas | Valstybės vadovai |
Maorių, anglų | Velingtonas | Oklendas | Elžbieta II karalienė |
Plotas | Gyventojų | BVP | Valiuta |
Iš viso - 268 680 km² | 2006 liepa - 4 076 140 | Iš viso - 106,00mlrd. $ | Naujosios Zelandijos doleris |
Nepriklausomybė | Valstybinis himnas | Interneto kodas | Šalies tel. kodas |
Paskelbta 1907 rugsėjo 26 | Naujosios Zelandijos himnas | .nz | +64 |
Politinė sistema | ||
Naujosios Zelandijos politinė sistema – konstitucinė monarchija su parlamentine demokratija. Šalies formali valdovė – karalienė Elžbieta II, valdanti per atstovą – generalgubernatorių. Parlamentas vienerių rūmų, 120 narių. Ministrus skiria parlamentas. Rinkimai rengiami kas treji metai. | ||
Geografija | ||
Be daugelio kitų salų Naująją Zelandiją sudaro dvi didžiausios – Pietinė ir Šiaurinė salos, atskirtos Kuko sąsiauriu. Šaliai tiesiogiai pavaldžios ir didžiąsias salas supančios salos (Stiuarto, Snerso, Didžiojo barjero, Baltoji sala), ir toliau nutolę salynai: Čatemo, Oklendo, Kempbelo, Antipodų, Baunti, Kermadeko salos. Naujoji Zelandija taip pat turi priklausomas teritorijas (dependency) - Niuė, Kuko salos, Tokelau.3/4 salų paviršiaus užima kalnai, aukštumos ir kalvos. Pietinės salos vakariniu pakraščiu driekiasi Pietų Alpės, iškylančios į 3764 m Kuko kalną. Pietų Alpes dengia dideli ledynų plotai (>1000 km²). Šiaurės salos centrinėje dalyje iškilusi vulkaninė plynaukštė su seismiškai aktyvia Taupo vulkanine sritimi. Čia stūkto Ruapehu, Taranakio, Tongariro ir kt. ugnikalniai, gausu geizerių, karštųjų versmių. Klimatas Šiaurės saloje ir Pietų salos šiaurėje subtropinis, jūrinis, likusioje dalyje - vidutinių platumų. Sausio mėnesį temperatūros šiaurėje viršija 20-25°C, tačiau kalnuose vos viršija 10°C. Liepą atitinkamai 10-15°C šiaurėje ir žemiau 0°C Pietų Alpėse. Kritulių pavėjiniuose šlaituose 2000-5000 mm per metus, priešvėjiniuose - 400-700 mm. Upės neilgos, vandeningos (svarbiausios Vaitakis, Tongariras, Mataura). Gausu ežerų, ypač vulkaninės (Šiaurės s.) bei ledyninės (Pietų s.) kilmės. Apie 20% šalies ploto dengia miškai (mišrieji ir plačialapių, subtropiniai), nemaži pievų, krūmynų, viržynų plotai. Net 3/4 augalijos endeminė. Taip pat daug endeminių gyvūnų, ypač paukščių rūšių. | ||
Demografija | ||
Naujojoje Zelandijoje gyvena apie 4,1 mln. gyventojų, iš jų 78% europietiškos kilmės (Pākehā). Tai daugiausia anglai, airiai, olandai, italai, pietų slavų tautos. 14,6% yra vietiniai salų gyventojai - maoriai (gyvena daugiausia Šiaurės saloje). 9,2% - imigrantai iš Rytų Azijos: (Kinijos, Taivano, Korėjos, Honkongo miesto (Kinijoje), Japonijos). Dar 6,9% - išeiviai iš kitų Okeanijos salų (Kuko salų, Niuės, Samoa, Tongos ir kt.). 53% naujazelandiečių išpažįsta krikščionybę (anglikonai, presbiterionai, katalikai, metodistai, baptistai), 32% gyventojų - netikintys. Nemažai maorių yra Ratana bažnyčios nariai. Yra šiek tiek induistų, budistų, musulmonų. | ||
Pilną informaciją Jūs galit rasti Vikipedijoje | ||
