Argentina

Argentina, oficialiai vadinama Argentinos Respublika (isp. República Argentina) — antra pagal dydį valstybė Pietų Amerikoje ir aštunta pagal dydį pasaulio valstybė, išsidėsčiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno. Argentina ribojasi su Brazilija, Paragvajumi, Bolivija, Čile ir Urugvajumi. Užima 2 791 810 km² plotą. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų Džordžiją ir Pietų Sandvičo salas bei 969 464 km² užimančią Antarktidos dalį – Argentinos Antarktidą.

Politinė sistema

Pagal 1853 m. konstituciją, reformuotą 1994 m. Argentina yra federacinė prezidentinė demokratinė respublika. Šalies ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Valdžia suskirstyta į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę. Horizontaliai valstybinė valdžia paskirstyta tarp federacinės valdžios ir provincijų. Vykdomąją valdžią atstovauja prezidentas ir jo kabinetas. Prezidentas ir viceprezidentas renkami tiesiogiai kas 4 metus ir gali eiti pareigas 2 kadencijas iš eilės. Ministrų kabinetą formuoja prezidentas. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro vyriausybė ir parlamentas: dviejų rūmų Argentinos Nacionalinis Kongresas (Congreso de la Nación), sudarytas iš 72 Senato (Senado) narių, ir Deputatų Rūmų (Cámara de Diputados), sudarytų iš 257 deputatų. Senatorių kadencija – 6 metai. Deputatų Rūmų nariai renkami tiesiogiai 4 metų kadencijai proporcine sistema, pusė jų – Žemutinių Rūmų nariai – renkami kas 2 metus. Trečdalis partijų siūlomų kandidatų turi būti moterys. Teisinė valdžia nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios. Argentinos Aukščiausiąjį Tesimą sudaro 9 nariai, siūlomi Senato ir tvirtinami prezidento. Kiti teisėjai tvirtinami Valstybės Magistrų Tarybos. Argentina priklauso Mercosur – tarptautiniam blokui, kuris prižiūri kai kurias teisines funkcijas. Šią organizaciją sudaro 5 nariai: Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus ir Venesuela. Kitos Pietų Amerikos šalys šioje organizacijoje turi stebėtojo statusą. Partinė sistema - daugiapartinė. Vyraujančios partijos: dešinioji peronistų ir kairioji Unión Cívica Radical.

Argentina nusidriekusi iš šiaurės į pietus apie 3700 km, o iš rytų į vakarus – 1400 km. Argentina turi vieną eksklavą: Martino Garsijos salą. Ji yra La Platoje, netoli Paranos ir Urugvajaus upių santakos, Urugvajaus teritoriniuose vandenyse, 3,5 km nuo Urugvajaus pakrantės, priešais nedidelį Martin Čiko miestą. 1973 m. Argentina ir Urugvajus pasirašė teisinį susitarimą dėl šios salos ir nutraukė seną konfliktą. Ši sala užima 2 km² teritoriją, o joje gyvena apie 200 gyventojų. Argentina reiškia pretenzijas į Antarktidos teritoriją – Argentinos Antarktidą (pastarosios pretenzijos de facto sustabdytos, tačiau nepanaikintos, remiantis Antarktidos sutartimi^[4], kurią pasirašė ir kitos į Antarktidą pretenzijas reiškiančios šalys; Argentinos interesų sritis Antarktidoje dalinai sutampa su Čilės ir Jungtinės Karalystės pageidaujamais sektoriais), kurioje yra įkūrę nedidelę gyvenvietę. Šalis skirstoma į 3 svarbiausias dalis: derlingas centrines lygumas ir svarbiausią žemės ūkio sritį – Pampas, atšiaurią plokščiakalnių sritį pietuose – Patagoniją (su Ugnies Žeme), bei vakariniu šalies pakraščiu, Čilės pasieniu besidriekiančią Andų kalnų juostą. Netoli Mendosos miesto yra aukščiausia Pietų Amerikos vieta – Akonkagva (6960 m). Lygumos į pietus ir vakarus nuo Buenos Airių (drėgnosios pampos) yra vienos iš derlingiausių pasaulyje. La Pampos ir San Luiso provincijų lygumos yra daug sausesnės. Gran Čiako sritis šalies šiaurėje taip pat sausringa. Patagonijos stepės, užimančios Neukeno, Rio Negro, Čiubuto ir Santa Kruso provincijas, yra daugiausia sausringos ir šaltos. Svarbiausios Argentinos upės yra Paragvajus, Bermechas, Koloradas, Urugvajus, o pati svarbiausia – Parana. Pastarosios dvi upės prieš įtekėdamos į Atlanto vandenyną, sudaro milžinišką La Platos estuariją. Tarp šių dviejų upių įsiterpusi žemė vadinama Tarpupiu (Mesopotamija), į kurią įeina Entre Rioso, Misioneso ir Korienteso provincijos. Argentinoje klimatas einant iš šiaurės į pietus keičiasi nuo tropinio iki subantarktinio. Argentinoje sutinkama per 10% pasaulio augalų ir gyvūnų rūšių. Didžiausia gyvūnų ir augalų įvairovė yra šalies šiaurės rytuose. Argentinos nacionalinis gyvūnas – paukštis krosnius (Furnarius). Nacionalinė gėlė – Argentininė raudūnė.

Demografija

Skirtingai nuo daugumos Pietų Amerikos valstybių (bet panašiai kaip ir Urugvajuje), dauguma Argentinos gyventojų yra europiečių palikuonys. Gyventojų daugumą sudaro ispanų kolonistų palikuonys bei vėlesniais laikais imigravę italai ir ispanai. 97% gyventojų yra baltaodžiai. Vietiniai indėnai, kurių yra ~0,5 mln., ir metisai daugiausiai gyvena šiaurinėse, šiaurės vakarų ir pietinėse provincijose. 2001 m. duomenimis, 2,8% Argentinos namų ūkių gyvena bent vienas asmuo, save priskiriantys čiabuvių grupei. Tai Korienteso provincijoje gyvenantys gvaraniai, šalies šiaurės vakaruose gyvenantys kečujai, taip pat yra mapučių, mokovi ir kt. Didžiausios europiečių imigrantų bangos atvyko į Argentiną XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiuje. Patagonijos Čiubuto slėnyje gyvena daug velsiečių kilmės gyventojų, kurie išlaiko Velso kultūrą. Kitos didesnės imigrantų grupės atvyko iš Vokietijos, Prancūzijos (apsigyveno pagrinde Buenos Airėse), Skandinavijos (ypač Švedijos), Jungtinės Karalystės ir Airijos (Buenos Airėse ir Patagonijoje), Rytų Europos (Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Kroatijos, Rumunijos, Serbijos). Argentinoje yra didžiausia Lotynų Amerikoje žydų bendruomenė (daugiausia iš Rytų ir Šiaurės Europos). Argentinoje gyvena nedidelė lietuvių bendruomenė (daugiausia Aveljanedoje). Paskutinį dešimtmetį į Argentiną atvyksta vis daugiau imigrantų iš kaimyninių šalių (neretai nelegaliai): Peru, Paragvajaus, Čilės, Bolivijos. XX amžiaus 10-ame dešimtmetyje imigracija iš kitų Lotynų Amerikos šalių siekė nuo 2 000 000 iki 4 000 000 žmonių. Pagal 2001 m. statistiką ^[5] ~750 tūkst. šalies gyventojų neturi pilietybės dokumentų. Argentinoje gyvena (pagrinde Buenos Airėse) nedidelis imigrantų iš Azijos skaičius. Daugiausia atvykėlių yra iš Japonijos, Korėjos, Kinijos, Indijos.

Pilną informaciją Jūs galite rasti Vikipedijoje

 atgal